Dvasinės kovos maldos: tvirtai stovėti tikėjime
Malda nėra tik paguodos ir bendrystės su Dievu vieta. Šventasis Raštas taip pat mums rodo, kad malda yra dalis to, kaip tvirtai stovime susidūrę su pagunda, baime, dvasiniu pasipriešinimu, griaunančiomis mintimis ar aplinkybėmis, kurios bando mus atitraukti nuo Dievo.
Kai Jėzus buvo gundomas dykumoje, Jis atsakė priešui Dievo žodžiu. Tą patį galime daryti ir mes. Dvasinės kovos malda nereiškia gyventi bijant priešo. Ji reiškia vis labiau pasitikėti tuo, kas yra Dievas, ką padarė Jėzus ir kokią tiesą Jis mums davė.
1. Apsiginkluok Dievo ginklais
Ef 6, 13–17 pateikia mums Dievo ginklų paveikslą. Mums nereikia pradėti dienos dvasiškai nepasiruošusiems: galime pasitikėti Dievo išgelbėjimu, teisumu, tiesa, ramybe, tikėjimu ir Žodžiu.
Dėkok Dievui už savo išgelbėjimą. Prašyk Jo padėti tau vaikščioti teisume ir tyrume, atskleisti melus, kuriais patikėjai, duoti jėgų gyventi dėl Evangelijos ir priminti Šventąjį Raštą tada, kai tau jo reikia.
„Dieve, dėkoju, kad priklausau Tau. Padėk man šiandien vaikščioti Tavo tiesoje. Saugok mano širdį, stiprink mano tikėjimą ir primink man savo Žodį kaskart, kai baimė, pagunda ar melas bando įsitvirtinti.“
2. Remkis Dievo žodžiu
Maldos vadovas remiasi 2 Kor 10, 4–5, primindamas, kad mūsų ginklai yra dvasiniai ir kad galime paimti mintis į nelaisvę, kad jos paklustų Kristui. Kai kas nors kyla prieš Dievo tiesą, mes neprivalome su tuo sutikti.
Jei baimė tau sako, kad esi vienas, jei pasmerkimas sako, kad tau atleisti neįmanoma, ar aplinkybės atrodo nepakeliamos, grįžk prie Dievo pažadų ir primink savo širdžiai, kad Jis tebėra šalia ir ištikimas.
„Aš nestatysiu savo gyvenimo ant baimės balso. Aš statysiu savo gyvenimą ant Dievo žodžio.“
3. Melskis apsaugos
Maldos vadovas ragina mus melstis apsaugos sau, savo šeimoms, santykiams, sveikatai, turtui, finansams ir kasdienėms kelionėms. Apsaugos malda prasideda atsidavimu: viskas, ką turime, priklauso Dievui, ir mes prašome Jo saugoti tai, ką Jis mums patikėjo.
Melskis konkrečiai. Atnešk savo šeimą Dievo akivaizdon, minėdamas kiekvieną vardu, ir melskis už savo namus, sprendimus, darbą, sveikatą ir vietas, į kurias šiandien eisi.
„Dieve, atiduodu savo gyvenimą ir viską, kas su manimi susiję, į Tavo rankas. Apsaugok mano šeimą, saugok mūsų širdis ir protus, duok mums išminties ir laikyk mus arti savęs. Tegul Tavo ramybė viešpatauja mūsų namuose.“
4. Išpažink ir priimk atleidimą
Dvasinė stiprybė neateina apsimetant, kad niekada nesuklumpame. Maldos vadove esanti išpažinties malda ragina mus atnešti Jėzui savo nuodėmes, savo veiksmus ir net tas akimirkas, kai žinojome, kaip pasielgti teisingai, bet to nepadarėme.
Išpažintis nereiškia likti įkalintam kaltėje. Tai atgaila, atleidimas, apvalymas ir laisvė. Pasakyk Dievui, kur suklupai, nusigręžk nuo nuodėmės ir priimk atleidimą, kurį siūlo Jėzus.
„Jėzau, viską iškeliu į šviesą. Atleisk man, apvalyk mane ir padėk man gyventi kitaip. Dėkoju, kad per Tave galiu pradėti iš naujo.“
5. Rinkis atleidimą
Neatleidimas tyliai užima vietą mūsų širdyse, todėl maldos vadovas kalba apie kartėlį, nuoskaudas ir sprendimą atleisti. Atleisti nereiškia pasakyti, kad tai, kas įvyko, buvo priimtina. Tai reiškia neleisti skausmui toliau valdyti tavo širdies.
Kartais tai procesas, ir mums reikia Dievo pagalbos, kad rinktumės atleidimą vėl ir vėl. Prašyk Šventosios Dvasios priminti tau žmones ar situacijas, kuriose dar gali būti likęs kartėlis.
„Dieve, Tu man tiek daug atleidai. Padėk man atleisti kitiems. Paleidžiu šį žmogų ir šią situaciją į Tavo rankas. Išgydyk mano širdį ir neleisk kartėliui tapti dalimi to, kas esu.“
6. Atsisakyk puikybės
Puikybė trukdo mums aiškiai girdėti Dievą, priimti pataisymą ar deramai vertinti kitus. Maldos vadovo malda prieš puikybę remiasi Patarlių knyga ir Pirmuoju laišku Timotiejui. Nuolankumas nereiškia manyti, kad esi bevertis; tai reiškia prisiminti, kad viskas, ką turi, ateina iš Dievo.
Paklausk savęs: Kur aš atmetu pataisymą? Kur man reikia įsiklausyti? Kur bandau įrodyti savo vertę? Kur galėčiau kito poreikius iškelti aukščiau savųjų? Tada melskis, kad tavo širdis būtų imli pamokymams.
7. Nutrauk griaunančius šeimos modelius
Maldos vadove taip pat yra malda apie iš kartos į kartą perduodamus modelius: griaunančias pasekmes, įsitikinimus, įpročius, priklausomybes, išankstines nuostatas, puikybę ir kitas nuodėmės formas, kurios kartojasi šeimose. Kristuje mūsų praeitis neprivalo nulemti mūsų ateities.
Paklausk Dievo: „Kas turi baigtis ties manimi?“ Galbūt tai pyktis, priklausomybė, baimė, nesveikas bendravimas, kartėlis, puikybė, išankstinės nuostatos, finansinis neatsakingumas ar emocinis atstumas. Nuoširdžiai atnešk tai Jam.
„Jėzau, aš priklausau Tau. Duok man išminties, jėgų ir malonės nutraukti griaunančius modelius ir kurti sveikesnį palikimą tiems, kurie ateis po manęs.“
8. Melskis išgydymo
Maldos vadovas ragina mus drąsiai melstis išgydymo, savo viltį sudedant į Dievą, mūsų Gydytoją. Kai kas nors serga ar išgyvena sunkumus, atnešk jį Dievo akivaizdon, paminėdamas vardu, ir prašyk išgydymo, ramybės, išminties, krypties ir jėgų. Malda nereikalauja apsimesti, kad skausmas netikras; ji leidžia atnešti tą skausmą Tam, kuriam nėra nieko neįmanomo.
„Tėve, atnešu šį poreikį Tau. Tikiu, kad Tu gali išgydyti. Duok mums ramybės, išminties, jėgų ir krypties, pasitikėdami Tavimi.“
9. Melskis už savo santuoką
Remdamasi Ef 5, 25–30, maldos vadovo santuokos malda sutelkia dėmesį į meilę, pagarbą, vienybę, apsaugą, ištikimybę ir bendrą santykį su Dievu.
Melskis už savo sutuoktinį vardu. Prašyk Dievo padėti tau geriau įsiklausyti, mylėti nesavanaudiškiau, bendrauti su malone ir kurti didesnę vienybę. Melskis ne tik dėl to, kad jūsų santykiai išliktų, bet ir kad Dievas galėtų juos panaudoti.
„Dieve, padėk mums gerai mylėti vienas kitą. Apsaugok mūsų santykius fiziškai, emociškai, protiškai ir dvasiškai. Padaryk mus stipresnius kartu ir išlik mūsų santuokos centre.“
10. Atiduok viską Dievui
Paskutinė dvasinės kovos malda yra atsidavimo malda. Joje prašome Dievo atskleisti, kas dar turi būti atiduota Jo vadovavimui: kartėlis, neatleidimas, baimė, nesaugumas, pyktis, geismas, puikybė, godumas, priklausomybė, nerimas, gėda, maištas ar kiti griaunantys modeliai.
Atsidavimas yra vienas galingiausių dalykų, kuriuos galime daryti maldoje, nes nustojame saugoti būtent tai, ką Dievas nori išgydyti. Paklausk: „Šventoji Dvasia, ar yra manyje kas nors, ko dar nesu iki galo atidavęs Tau?“, tada duok Jai laiko atsakyti ir iškelk į šviesą viską, kas ateina į mintis.
Dievas kviečia mus atsiduoti ne tam, kad atimtų iš mūsų gyvenimą. Jis kviečia mus atsiduoti tam, kad taptume laisvi.
Paprasta dvasinės kovos malda
Tėve, aš priklausau Tau.
Dėkoju Tau už išgelbėjimą ir laisvę, kuriuos turiu per Jėzų. Saugok mano širdį ir protą, atskleisk kiekvieną melą, kuriuo patikėjau, ir primink man savo Žodį, kai susiduriu su pagunda, baime ar nusivylimu.
Apsaugok mano šeimą, mano santykius, mano namus, mano sveikatą ir viską, ką man patikėjai.
Atleisk man už visus mano suklupimus. Apvalyk mano širdį ir padėk man gyventi paklusnume. Parodyk man, kur turiu atleisti, ir pašalink kartėlį, puikybę ir baimę. Nutrauk griaunančius modelius, atnešk išgydymą ten, kur jo reikia, ir sustiprink mano santykius, kad mylėčiau kitus taip, kaip Tu mylėjai mane.
Šventoji Dvasia, atskleisk viską, ką dar turiu atiduoti. Renkuosi Tavo tiesą vietoj kiekvieno melo, Tavo ramybę vietoj baimės ir Tavo valią vietoj savosios.
Jėzaus vardu, amen.
Stovėk tvirtai
Dvasinė kova nereiškia, kad visą gyvenimą turime būti susitelkę į tamsą. Ji reiškia mokytis išlikti susitelkusiems į Jėzų, kai ateina tamsa.
Stovėk tiesoje. Laikykis arti Dievo žodžio. Atleisk greitai. Saugok savo širdį. Melskis apsaugos. Atiduok tai, kas turi keistis. Pasitikėk Jėzaus valdžia ir pergale.
O kai nežinai, ko dar melstis, grįžk prie paprasčiausios tiesos:
Dievas yra su tavimi. Stovėk ir toliau.